Diskusija apie ekologiškesnę ateitį
#RealDealEurope Kokie aplinkosaugos klausimai jums yra svarbiausi?
Miestai ir miestų teritorijos - pasaulinės klimato kaitos veiksniai
Rekomendacija dėl ekologiškesnės politikos - miestų planuotojams sutelkti dėmesį į urbanistinių procesų decentralizavimą.
Pritarė
Piršto atspaudas
Toliau pateiktas tekstas yra sutrumpintas ir apibendrintas jo turinys. Naudinga užtikrinti, kad turinys nebūtų pažeistas, nes padarius vieną pakeitimą būtų gauta visiškai kitokia vertė.
Vertė:
ca3ef3b9eb9eae8f6ce7ded16ba8ba3900c384f66232c04f22e467c559c9ca36
Šaltinis:
{"body":{"en":"By 2030 nearly 60% of the global population is projected to be urban. Cities are drivers of global warming and climate change: they concentrate population, built environment, industries, economic activities, transportation, as emitters of CO2 and Greenhouse Gas emissions. Urban areas are potential hot spots of vulnerability to climate change impacts: flooding, climate and weather hazards.\nRecommendation on Greener Policy is Urban Planners to focus on decentralization of urban processes.","machine_translations":{"bg":"Очаква се до 2030 г. почти 60% от световното население да бъде градско. Градовете са движеща сила на глобалното затопляне и изменението на климата: в тях се концентрира население, застроена среда, промишленост, икономически дейности, транспорт, те са източник на емисии на CO2 и парникови газове. Градските райони са потенциални горещи точки на уязвимост от въздействията на изменението на климата: наводнения, климатични и метеорологични опасности.\nПрепоръката за по-екологична политика е специалистите по градско планиране да се съсредоточат върху децентрализацията на градските процеси.","cs":"Předpokládá se, že do roku 2030 bude téměř 60 % světové populace žít ve městech. Města jsou hnací silou globálního oteplování a změny klimatu: soustřeďují obyvatelstvo, zastavěné prostředí, průmysl, ekonomické aktivity, dopravu, jsou zdrojem emisí CO2 a skleníkových plynů. Městské oblasti jsou potenciálními ohnisky zranitelnosti vůči dopadům změny klimatu: povodním, klimatickým a povětrnostním rizikům.\nDoporučením pro ekologičtější politiku je, aby se urbanisté zaměřili na decentralizaci městských procesů.","da":"I 2030 forventes næsten 60 % af verdens befolkning at bo i byer. Byer er drivkræfter for global opvarmning og klimaforandringer: De koncentrerer befolkningen, det byggede miljø, industrier, økonomiske aktiviteter, transport og udleder CO2 og drivhusgasser. Byområder er potentielle hotspots for sårbarhed over for klimaforandringer: oversvømmelser, klima- og vejrfarer.\nAnbefalingen om en grønnere politik er, at byplanlæggere skal fokusere på decentralisering af byprocesser.","de":"Bis 2030 werden voraussichtlich fast 60 % der Weltbevölkerung in Städten leben. Städte sind treibende Kräfte der globalen Erwärmung und des Klimawandels: Sie konzentrieren die Bevölkerung, die bebaute Umwelt, die Industrie, die Wirtschaftstätigkeit und den Verkehr und sind Verursacher von CO2- und Treibhausgasemissionen. Städtische Gebiete sind potenzielle Hotspots der Anfälligkeit für die Auswirkungen des Klimawandels: Überschwemmungen, Klima- und Wettergefahren.\nDie Empfehlung für eine umweltfreundlichere Politik lautet, dass sich die Stadtplaner auf die Dezentralisierung der städtischen Prozesse konzentrieren sollten.","el":"Μέχρι το 2030 σχεδόν το 60% του παγκόσμιου πληθυσμού αναμένεται να είναι αστικό. Οι πόλεις αποτελούν κινητήρια δύναμη της υπερθέρμανσης του πλανήτη και της κλιματικής αλλαγής: συγκεντρώνουν τον πληθυσμό, το δομημένο περιβάλλον, τις βιομηχανίες, τις οικονομικές δραστηριότητες, τις μεταφορές, ως εκλύτες CO2 και εκπομπών αερίων του θερμοκηπίου. Οι αστικές περιοχές αποτελούν δυνητικές εστίες ευπάθειας στις επιπτώσεις της κλιματικής αλλαγής: πλημμύρες, κλιματικοί και καιρικοί κίνδυνοι.\nΣύσταση για την πιο πράσινη πολιτική είναι οι πολεοδόμοι να εστιάσουν στην αποκέντρωση των αστικών διαδικασιών.","es":"Se prevé que en 2030 casi el 60% de la población mundial será urbana. Las ciudades son motores del calentamiento global y del cambio climático: concentran población, entorno construido, industrias, actividades económicas, transporte, como emisores de CO2 y de gases de efecto invernadero. Las zonas urbanas son focos potenciales de vulnerabilidad a los impactos del cambio climático: inundaciones, riesgos climáticos y meteorológicos.\nLa recomendación sobre una política más ecológica es que los planificadores urbanos se centren en la descentralización de los procesos urbanos.","et":"Prognooside kohaselt on 2030. aastaks peaaegu 60% maailma elanikkonnast linnarahvas. Linnad on globaalse soojenemise ja kliimamuutuste põhjustajad: nad koondavad elanikkonna, ehitatud keskkonna, tööstuse, majandustegevuse, transpordi, CO2 ja kasvuhoonegaaside emiteerijatena. Linnapiirkonnad on potentsiaalsed kliimamuutuste mõjude, üleujutuste, kliima- ja ilmastikuriskide suhtes haavatavad piirkonnad.\nKeskkonnahoidlikuma poliitika soovitus on, et linnaplaneerijad keskenduksid linnaprotsesside detsentraliseerimisele.","fi":"Vuoteen 2030 mennessä lähes 60 prosenttia maailman väestöstä on kaupunkiväestöä. Kaupungit ovat ilmaston lämpenemisen ja ilmastonmuutoksen aiheuttajia: niihin keskittyy väestö, rakennettu ympäristö, teollisuus, taloudellinen toiminta ja liikenne, ja ne aiheuttavat hiilidioksidi- ja kasvihuonekaasupäästöjä. Kaupunkialueet ovat potentiaalisia haavoittuvuusalueita ilmastonmuutoksen vaikutuksille: tulvat, ilmasto- ja säävaarat.\nVihreämpää politiikkaa koskeva suositus on, että kaupunkisuunnittelijat keskittyvät kaupunkiprosessien hajauttamiseen.","fr":"D'ici 2030, près de 60 % de la population mondiale devrait être urbaine. Les villes sont des moteurs du réchauffement de la planète et du changement climatique : elles concentrent la population, l'environnement bâti, les industries, les activités économiques et les transports, et émettent du CO2 et des gaz à effet de serre. Les zones urbaines sont des points chauds potentiels de vulnérabilité aux effets du changement climatique : inondations, risques climatiques et météorologiques.\nLa recommandation pour une politique plus verte est que les urbanistes se concentrent sur la décentralisation des processus urbains.","hu":"Az előrejelzések szerint 2030-ra a világ népességének közel 60%-a városi lesz. A városok a globális felmelegedés és az éghajlatváltozás mozgatórugói: itt koncentrálódik a népesség, az épített környezet, az ipar, a gazdasági tevékenységek, a közlekedés, a CO2 és az üvegházhatású gázok kibocsátói. A városi területek az éghajlatváltozás hatásainak - árvizek, éghajlati és időjárási veszélyek - sebezhetőségének potenciális gócpontjai.\nA zöldebb politikára vonatkozó ajánlás szerint a várostervezőknek a városi folyamatok decentralizációjára kell összpontosítaniuk.","it":"Si prevede che entro il 2030 quasi il 60% della popolazione globale sarà urbana. Le città sono i motori del riscaldamento globale e dei cambiamenti climatici: concentrano la popolazione, l'ambiente costruito, le industrie, le attività economiche, i trasporti, emettono CO2 e gas serra. Le aree urbane sono potenziali punti caldi di vulnerabilità agli impatti dei cambiamenti climatici: inondazioni, rischi climatici e meteorologici.\nLa raccomandazione per una politica più verde è che i pianificatori urbani si concentrino sul decentramento dei processi urbani.","lt":"Prognozuojama, kad iki 2030 m. beveik 60 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Miestai yra pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos varomoji jėga: juose koncentruojasi gyventojai, užstatyta aplinka, pramonės šakos, ekonominė veikla, transportas, jie yra CO2 ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršėjai. Miestų teritorijos yra potencialūs pažeidžiamumo dėl klimato kaitos poveikio taškai: potvyniai, klimato ir orų pavojai.\nRekomendacija dėl ekologiškesnės politikos - miestų planuotojams sutelkti dėmesį į urbanistinių procesų decentralizavimą.","lv":"Tiek prognozēts, ka līdz 2030. gadam gandrīz 60 % pasaules iedzīvotāju būs pilsētās. Pilsētas ir globālās sasilšanas un klimata pārmaiņu virzītājspēks: tajās koncentrējas iedzīvotāji, apbūvētā vide, rūpniecības nozares, saimnieciskā darbība, transports, tās rada CO2 un siltumnīcefekta gāzu emisijas. Pilsētu teritorijas ir potenciāli neaizsargātas pret klimata pārmaiņu ietekmi: plūdiem, klimata un laikapstākļu apdraudējumiem.\nIeteikums par videi draudzīgāku politiku ir pilsētplānotājiem koncentrēties uz pilsētu procesu decentralizāciju.","nl":"Tegen 2030 zal naar verwachting bijna 60% van de wereldbevolking stedelijk zijn. Steden zijn de drijvende kracht achter de opwarming van de aarde en klimaatverandering: ze concentreren zich op de bevolking, de bebouwde omgeving, industrieën, economische activiteiten en transport, en ze stoten CO2 en broeikasgassen uit. Stedelijke gebieden zijn potentiële hotspots van kwetsbaarheid voor de gevolgen van klimaatverandering: overstromingen, klimaat- en weergevaren.\nDe aanbeveling voor groener beleid is dat stedelijke planners zich richten op de decentralisatie van stedelijke processen.","pl":"Przewiduje się, że do 2030 r. prawie 60% światowej populacji będzie zamieszkiwać miasta. Miasta są siłą napędową globalnego ocieplenia i zmian klimatycznych: koncentrują ludność, środowisko zabudowane, przemysł, działalność gospodarczą, transport, a także emitują CO2 i gazy cieplarniane. Obszary miejskie są potencjalnymi punktami podatności na skutki zmian klimatu: powodzie, zagrożenia klimatyczne i pogodowe.\nZaleceniem dotyczącym bardziej ekologicznej polityki jest skupienie się urbanistów na decentralizacji procesów miejskich.","pt":"Prevê-se que, em 2030, quase 60% da população mundial seja urbana. As cidades são motores do aquecimento global e das alterações climáticas: concentram a população, o ambiente construído, as indústrias, as actividades económicas, os transportes e são emissoras de CO2 e de gases com efeito de estufa. As zonas urbanas são potenciais pontos quentes de vulnerabilidade aos impactos das alterações climáticas: inundações, riscos climáticos e meteorológicos.\nA recomendação para uma política mais ecológica é que os planeadores urbanos se concentrem na descentralização dos processos urbanos.","ro":"Se estimează că, până în 2030, aproape 60% din populația mondială va fi urbană. Orașele sunt factori determinanți ai încălzirii globale și ai schimbărilor climatice: ele concentrează populația, mediul construit, industriile, activitățile economice, transporturile și sunt generatoare de emisii de CO2 și de gaze cu efect de seră. Zonele urbane sunt potențiale puncte fierbinți de vulnerabilitate la impactul schimbărilor climatice: inundații, riscuri climatice și meteorologice.\nRecomandarea privind o politică mai ecologică este ca urbaniștii să se concentreze asupra descentralizării proceselor urbane.","sk":"Predpokladá sa, že do roku 2030 bude takmer 60 % svetovej populácie žiť v mestách. Mestá sú hnacou silou globálneho otepľovania a klimatických zmien: sústreďujú obyvateľstvo, zastavané prostredie, priemyselné odvetvia, hospodárske aktivity, dopravu, sú emitentmi CO2 a skleníkových plynov. Mestské oblasti sú potenciálnymi ohniskami zraniteľnosti voči vplyvom zmeny klímy: povodniam, klimatickým a poveternostným rizikám.\nOdporúčanie týkajúce sa ekologickejšej politiky je Urbanisti sa majú zamerať na decentralizáciu mestských procesov.","sl":"Do leta 2030 naj bi skoraj 60 % svetovnega prebivalstva živelo v mestih. Mesta so gonilna sila globalnega segrevanja in podnebnih sprememb: v njih se koncentrirajo prebivalstvo, grajeno okolje, industrija, gospodarske dejavnosti, promet, so onesnaževalci z emisijami CO2 in toplogrednih plinov. Urbana območja so potencialna žarišča ranljivosti za vplive podnebnih sprememb: poplave, podnebne in vremenske nevarnosti.\nPriporočilo o okolju prijaznejši politiki je, da se urbanisti osredotočijo na decentralizacijo urbanih procesov.","sv":"År 2030 beräknas nästan 60% av världens befolkning bo i städer. Städer är drivkrafter för global uppvärmning och klimatförändringar: de koncentrerar befolkning, byggd miljö, industrier, ekonomiska aktiviteter, transporter, som utsläppare av CO2 och växthusgasutsläpp. Stadsområden är potentiella hot spots för sårbarhet för klimatförändringarnas effekter: översvämningar, klimat- och väderrisker.\nRekommendationen för en grönare politik är att stadsplanerare ska fokusera på decentralisering av stadsprocesser.","uk":"За прогнозами, до 2030 року майже 60% населення світу буде міським. Міста є рушійною силою глобального потепління та зміни клімату: вони концентрують населення, забудоване середовище, промисловість, економічну діяльність, транспорт, а також є джерелом викидів CO2 та парникових газів. Міські території є потенційними гарячими точками вразливості до наслідків зміни клімату: повеней, кліматичних та погодних небезпек.\nРекомендація щодо більш зеленої політики полягає в тому, щоб містобудівники зосередилися на децентралізації міських процесів."}},"title":{"en":"Cities and Urban Areas as drivers of global climate change","machine_translations":{"bg":"Градовете и градските райони като фактор за глобалното изменение на климата","cs":"Města a městské oblasti jako hnací síla globální změny klimatu","da":"Byer og byområder som drivkraft for globale klimaforandringer","de":"Städte und städtische Gebiete als Treiber des globalen Klimawandels","el":"Οι πόλεις και οι αστικές περιοχές ως παράγοντες της παγκόσμιας κλιματικής αλλαγής","es":"Las ciudades y las zonas urbanas, motores del cambio climático mundial","et":"Linnad ja linnapiirkonnad kui globaalsete kliimamuutuste põhjustajad","fi":"Kaupungit ja kaupunkialueet maailmanlaajuisen ilmastonmuutoksen aiheuttajina","fr":"Les villes et les zones urbaines, moteurs du changement climatique mondial","hu":"A városok és városi területek mint a globális éghajlatváltozás mozgatórugói","it":"Le città e le aree urbane come motori del cambiamento climatico globale","lt":"Miestai ir miestų teritorijos - pasaulinės klimato kaitos veiksniai","lv":"Pilsētas un pilsētu teritorijas kā globālo klimata pārmaiņu virzītājspēks","nl":"Steden en stedelijke gebieden als aanjagers van wereldwijde klimaatverandering","pl":"Miasta i obszary miejskie jako czynniki wpływające na globalne zmiany klimatu","pt":"As cidades e as zonas urbanas como motores das alterações climáticas globais","ro":"Orașele și zonele urbane ca factori determinanți ai schimbărilor climatice globale","sk":"Mestá a mestské oblasti ako hnacia sila globálnej zmeny klímy","sl":"Mesta in urbana območja kot dejavniki globalnih podnebnih sprememb","sv":"Städer och stadsområden som drivkrafter bakom globala klimatförändringar","uk":"Міста та міські території як рушійні сили глобальної зміни клімату"}}}
Šis piršto atspaudas apskaičiuojamas naudojant SHA256 maišos algoritmą. Kad galėtumėte jį atkartoti, galite naudoti MD5 internetinė skaičiuoklė ir kopijuoti bei įklijuoti šaltinio duomenis.
Dalintis:
Bendrinti nuorodą:
Įklijuokite šį kodą savo puslapyje.:
<script src="https://my.realdeal.eu/assemblies/conversation/f/83/proposals/126/embed.js?locale=lt"></script>
<noscript><iframe src="https://my.realdeal.eu/assemblies/conversation/f/83/proposals/126/embed.html?locale=lt" frameborder="0" scrolling="vertical"></iframe></noscript>
Pranešti apie netinkamą turinį
Ar šis turinys netinkamas?
5 comments
Pokalbis
Sveiki, Viktorija. Sutinku su jumis, kad turėtume sutelkti dėmesį į miestų teritorijų atsparumą, ypač jei atsižvelgsime į būsimą miestų plėtrą. Galbūt mums taip pat reikia taip pažvelgti, kaip galėtume padaryti kaimo vietoves patrauklesnes, kad apribotume tokią koncentraciją. Tik trumpas klausimas, ką turite omenyje sakydamas "urbanistinių procesų decentralizacija"? Ar turite konkrečių pavyzdžių? Ačiū
Sveiki, Tomai, sutinku su jumis. Eksponentinis miestų ir miestų gyventojų skaičiaus augimas 2030 m. padidės. Tačiau galima siūlyti naujas politikos kryptis: atgaivinti smunkančius Europos miestus, kurti ekologinio turizmo kaimuose ir kalnuose strategijas, didžiųjų miestų augimo mažinimo strategijas, palankius mokesčius ekologijos subjektams kaimo vietovėse ir mažėjančiuose miestuose, kurti įtraukią migracijos visuomenę mažėjančiuose miestuose, skatinti vietinį turizmą kaimo zonose. Šios politikos kryptys sumažins didžiųjų miestų poveikį ir miestų šilumos salos efektą, nes bus vykdoma degropsija. Ji padidins suinteresuotųjų subjektų perskirstymą daugiau vidutinio dydžio miestuose, skatindama žiedinę ekonomiką. Ačiū už diskusiją, Viktorija
Pokalbis
Labai įdomi tema, kurią pastaruoju metu dažnai tenka aptarinėti. Tikriausiai mokslininkai klaidingai mano, kad miestai ir "tankumo ekonomika" yra klimato kaitos sprendimas, užuot pripažinę, kad tai gali būti tos pačios problemos simptomas.
Žmonių (kapitalo ir vartojimo) koncentracija tuose vis tankėjančiuose centruose dažnai vyksta lygiagrečiai su kaimo ir periferinių vietovių apleidimu, nebūtinai dėl to išteklių paskirstymas tampa veiksmingesnis. Be to, didelė dalis miestų vartojimo gaunama iš išorės (t. y. žemės ūkio ir maisto produktų, kasybos), todėl jie tampa vis labiau priklausomi nuo mažėjančios gyventojų, dirbančių pirminiuose ir antriniuose sektoriuose dekadentinėse pasaulio vietovėse, dalies.
Kokiu mastu technologinės inovacijos ir automatizavimas gali kompensuoti šį reiškinį? Kokiu mastu žemos kvalifikacijos migrantai gali papildyti mažėjančias periferinių vietovių darbo rinkas, kurios yra labai svarbios miestų gyventojų vartojimui (ir išlikimui)?
Žmonių ir išteklių judėjimo tarp miestų ir kaimo vietovių klausimas iš tiesų yra labai svarbus. Tačiau nesu tikras, ar vien technologinės naujovės ir automatizavimas gali išspręsti šią problemą. Manau, kad teritorijos taip pat turi atkurti save, pasitelkiant novatorišką politiką, taip pat padedant vietos gyventojams, kad taptų atsparesnės socialinei ir ekologinei krizei.
Visiškai su tuo sutinku ir manau, kad ši tema yra labai svarbi kuriant ekologiškesnę ir teisingesnę ateitį!
Įrašas
Norėdami įrašyti savo komentarą, prisijunkite su savo paskyra arba užsiregistruokite.
Įkeliami komentarai...